- pasaulietinis
- pasauliẽtinis, -ė adj. (1) 1. priklausantis pasauliečiams, ne dvasininkams: Pasaulietinė vyriausybė rš. 2. būdingas pasauliečių gyvenimui, apimantis pasauliečių gyvenimą, nesusijęs su religija: Pirmosios lietuviškos knygos, iš esmės religinio pobūdžio leidinio, turinyje yra nemaža pasaulietinių elementų rš. Donelaitis davė pradžią lietuvių pasaulietinei literatūrai K.Kors.
Dictionary of the Lithuanian Language.
